mobiliojo telefono istorija
Nuo tada, kai 1973 m., kai jį sukūrė Martinas Cooperis, mobilusis telefonas vystėsi nepaprastai greitai. Pirmaisiais metais įranga buvo sunki, didžiulė ir kainavo nemažus pinigus. Šiandien praktiškai kiekvienas gali turėti pigų įrenginį, kuris sveria mažiau nei 0,5 svarą ir yra mažesnis už jūsų ranką.
1980-ieji: pirmieji metai
Keletas gamintojų išbandė 1947–1973 m., tačiau pirmoji įmonė, pademonstravusi veikiantį įrenginį, buvo „Motorola“. Įrenginio pavadinimas buvo DynaTAC ir jis nebuvo parduodamas visuomenei (tai buvo tik prototipas). Pirmasis modelis, komerciškai išleistas JAV (kai kurios kitos šalys jau gavo kitų gamintojų telefonus), buvo Motorola DynaTAC 8000x, tai yra, praėjus dešimčiai metų po pirmojo bandymo.
Buvęs Motorola darbuotojas Martinas Cooperis 3 m. balandžio 1974 d. (maždaug po metų nuo jo sukūrimo) pristatė pirmąjį pasaulyje mobilųjį telefoną Motorola DynaTAC.
Stovėdamas prie „New York Hilton“ viešbučio, kitoje gatvės pusėje įrengė bazinę stotį. Patirtis pasiteisino, tačiau prireikė dešimtmečio, kol mobilusis telefonas pagaliau tapo viešas.
1984 m. Motorola išleido Motorola DynaTAC visuomenei. Jame buvo pagrindinė skaičių klaviatūra, vienos eilutės ekranas ir prasta baterija, turinti tik valandą pokalbio ir 8 valandas budėjimo režimo. Vis dėlto tai buvo revoliucinė tuo metu, todėl tik turtingiausi galėjo sau leisti nusipirkti arba mokėti už balso paslaugą, kuri kainavo gana daug.
DynaTAC 8000X buvo 33 centimetrų aukščio, 4,5 centimetro pločio ir 8,9 centimetro storio. Jis svėrė 794 gramus ir galėjo įsiminti iki 30 skaičių. LED ekranas ir palyginti didelė baterija išlaikė savo „dėžutės“ dizainą. Jis veikė analoginiame tinkle, tai yra NMT (Nordic Mobile Telephone), ir jo gamyba nebuvo nutraukta iki 1994 m.
1989 m.: atverčiamų telefonų įkvėpimas
Praėjus šešeriems metams po „DynaTAC“ pasirodymo, „Motorola“ žengė žingsnį toliau, pristatydama tai, kas įkvėpė pirmąjį atverčiamą telefoną. Šis analoginis įrenginys, pavadintas MicroTAC, pristatė revoliucinį projektą: balso fiksavimo įrenginį, sulankstytą virš klaviatūros. Be to, jis išskleistas buvo daugiau nei 23 centimetrus ir svėrė mažiau nei 0,5 kilogramo, todėl tai buvo lengviausias kada nors pagamintas mobilusis telefonas.
1990-ieji: tikroji evoliucija
90-aisiais pradėjo formuotis tokia moderni korinio ryšio technologija, kurią matote kiekvieną dieną. Šiuo audringu laikotarpiu atsirado pirmieji aukštųjų technologijų skaitmeniniai signalų procesoriai (iDEN, CDMA, GSM tinklai).
1993 m.: pirmasis išmanusis telefonas
Nors asmeniniai mobilieji telefonai buvo naudojami nuo aštuntojo dešimtmečio, išmaniojo telefono sukūrimas sujaudino Amerikos vartotojus visiškai nauju būdu.
Juk per tris dešimtmečius nuo pirmojo mobiliojo telefono iki pirmojo išmaniojo telefono atsirado modernus internetas. Ir šis išradimas paskatino pačią skaitmeninių telekomunikacijų reiškinio, kurį matome šiandien, pradžią.
1993 m. IBM ir BellSouth suvienijo jėgas, kad išleistų IBM Simon Personal Communicator – pirmąjį mobilųjį telefoną su PDA (Personal Digital Assistant) funkcija. Jis ne tik galėjo siųsti ir priimti balso skambučius, bet ir tarnavo kaip adresų knyga, skaičiuotuvas, gaviklis ir fakso aparatas. Be to, pirmą kartą buvo pasiūlytas jutiklinis ekranas, leidžiantis klientams skambinti ir kurti užrašus pirštais ar rašikliu.
Šios funkcijos buvo skirtingos ir pakankamai pažangios, kad būtų laikomos vertomis titulo „Pirmasis pasaulyje išmanusis telefonas“.
1996 m.: pirmasis atverčiamas telefonas
Praėjus pusei dešimtmečio po „MicroTAC“ išleidimo, „Motorola“ išleido atnaujinimą, žinomą kaip „StarTAC“. Įkvėptas savo pirmtako, StarTAC tapo pirmuoju tikru atverčiamu telefonu. Jis veikė GSM tinkluose Jungtinėse Valstijose ir apėmė SMS tekstinių pranešimų palaikymą, pridėjo skaitmeninių funkcijų, tokių kaip kontaktų knygelė, ir buvo pirmasis, palaikantis ličio bateriją. Be to, prietaisas svėrė tik 100 gramų.
1998: pirmasis candybar telefonas
„Nokia“ pasirodė 1998 m. su „Candybar“ dizaino telefonu „Nokia 6160“. 160 gramų sveriantis įrenginys turėjo vienspalvį ekraną, išorinę anteną ir įkraunamą bateriją, kurios pokalbio laikas buvo 3,3 valandos. Dėl kainos ir naudojimo paprastumo Nokia 6160 tapo geriausiai parduodamu 90-ojo dešimtmečio Nokia įrenginiu.
1999 m.: „BlackBerry“ išmaniojo telefono pirmtakas
Pirmasis „BlackBerry“ mobilusis įrenginys pasirodė 90-ųjų pabaigoje kaip dvipusis gaviklis. Jame buvo visa QWERTY klaviatūra ir buvo galima siųsti bei gauti tekstinius pranešimus, el. laiškus ir puslapius.
Be to, jis pasiūlė 8 eilučių ekraną, kalendorių ir tvarkyklę. Kadangi tuo metu nesidomėjo mobiliojo pašto įrenginiais, įrenginį naudojo tik tie asmenys, kurie dirbo įmonių pramonėje.
2000-ieji: išmaniojo telefono amžius
Naujasis tūkstantmetis atnešė integruotų kamerų, 3G tinklų, GPRS, EDGE, LTE ir kitų atsiradimą, taip pat galutinį analoginio korinio tinklo išplitimą skaitmeninių tinklų naudai.
Siekiant optimizuoti laiką ir suteikti daugiau kasdienių patogumų, išmanusis telefonas tapo nepamainomas, nes jis suteikė galimybę naršyti internete, skaityti ir redaguoti tekstinius failus, skaičiuokles, greitai pasiekti el.
Tik 2000 metais išmanusis telefonas buvo prijungtas prie tikro 3G tinklo. Kitaip tariant, buvo sukurtas mobiliojo ryšio standartas, leidžiantis nešiojamiems elektroniniams prietaisams prisijungti prie interneto belaidžiu būdu.
Tai padidino išmaniųjų telefonų susidomėjimą, todėl dabar galima rengti vaizdo konferencijas ir siųsti didelius el. laiškų priedus.
2000 m.: pirmasis „Bluetooth“ telefonas
„Ericsson T36“ telefonas mobiliajame pasaulyje pristatė „Bluetooth“ technologiją, leidžiančią vartotojams belaidžiu būdu prijungti savo mobiliuosius telefonus prie kompiuterių. Telefonas taip pat siūlo pasaulinį ryšį per GSM 900/1800/1900 dažnių juostą, balso atpažinimo technologiją ir Aircalendar – įrankį, leidžiantį vartotojams gauti kalendoriaus ar adresų knygos atnaujinimus realiuoju laiku.
2002 m.: pirmasis „BlackBerry“ išmanusis telefonas
2002 m. „Research In Motion“ (RIM) pagaliau įsibėgėjo. „BlackBerry PDA“ buvo pirmasis, turintis korinį ryšį. Veikdamas per GSM tinklą, BlackBerry 5810 leido vartotojams siųsti el. laiškus, tvarkyti savo duomenis ir ruošti pastabas. Deja, jame trūko garsiakalbio ir mikrofono, o tai reiškia, kad naudotojai buvo priversti dėvėti ausines su prijungtu mikrofonu.
2002 m.: pirmasis mobilusis telefonas su fotoaparatu
„Sanyo SCP-5300“ nereikėjo įsigyti fotoaparato, nes tai buvo pirmasis mobilusis įrenginys, kuriame buvo įmontuota kamera su specialiu momentinės nuotraukos mygtuku. Deja, jis buvo apribotas iki 640 x 480 raiškos, 4 kartų skaitmeninio priartinimo ir 3 pėdų diapazono. Nepaisant to, telefonų naudotojai gali fotografuoti keliaudami ir nusiųsti jas į savo kompiuterį naudodami programinės įrangos rinkinį.
2004 m.: pirmasis itin plonas telefonas
Prieš išleidžiant Motorola RAZR V3 2004 m., telefonai buvo dideli ir nepatogūs. Razr tai pakeitė savo mažu 14 milimetrų storiu. Telefone taip pat buvo vidinė antena, chemiškai išgraviruota klaviatūra ir mėlynas fonas. Iš esmės tai buvo pirmasis telefonas, sukurtas ne tik puikiam funkcionalumui, bet ir stiliui bei elegancijai spinduliuoti.
2007: Apple iPhone
Kai 2007 m. Apple įžengė į mobiliųjų telefonų pramonę, viskas pasikeitė. „Apple“ įprastą klaviatūrą pakeitė kelių lietimų klaviatūra, kuri leido klientams fiziškai pajusti, kaip jie pirštais manipuliuoja mobiliojo telefono įrankiais: spustelėja nuorodas, tempia/sutraukia nuotraukas ir vartyti albumus.
Be to, ji atnešė pirmąją platformą, pilną išteklių mobiliesiems telefonams. Tai buvo panašu į tai, kaip paimti operacinę sistemą iš kompiuterio ir įdėti ją į mažą telefoną.
„IPhone“ buvo ne tik elegantiškiausias jutiklinio ekrano įrenginys, pasirodęs rinkoje, bet ir pirmasis įrenginys, siūlantis visą, neribotą interneto versiją. Pirmasis „iPhone“ suteikė vartotojams galimybę naršyti internete taip pat, kaip ir staliniame kompiuteryje.
Jame buvo 8 valandų pokalbio trukmės baterija (pralenkia 1992 m. išmaniuosius telefonus, kurių akumuliatoriaus veikimo laikas yra viena valanda), taip pat 250 valandų budėjimo režimu.
Išmaniojo mobiliojo telefono funkcijos
trumpoji žinutė
Daugeliui žmonių nepakeičiamas šaltinis yra tekstinių pranešimų paslauga (SMS). Mažai kas tai žino, bet pirmoji trumpoji žinutė buvo išsiųsta 1993 metais per Suomijos operatorių. Ilgai užtruko, kol visa ši technologija atkeliavo į Lotynų Ameriką, juk operatoriai dar galvojo klientams įrengti laidinius telefonus.
Teksto žinutės tuo metu nebuvo didelė problema, nes jos buvo apribotos iki kelių simbolių ir neleido naudoti diakritinių ženklų ar specialiųjų simbolių. Be to, buvo sunku naudotis SMS paslauga, nes buvo būtina, kad, be mobiliojo telefono, su technologija būtų suderinamas ir gavėjo mobilusis telefonas.
Mobilieji telefonai, galintys siųsti tekstinius pranešimus, dažniausiai būdavo su raidine ir skaitmenine klaviatūra, tačiau įrenginyje turėjo būti raidės, o ne skaičiai.
skambėjimo melodijos
Mobilieji telefonai atnešė šiek tiek erzinančius skambučius, o operatorių ir įrenginių technologijoms tobulėjant, pradėjo atsirasti individualizuoti monofoniniai ir polifoniniai skambėjimo tonai, o tai privertė žmones išleisti daug pinigų vien tam, kad jų dainos būtų mėgstamiausios.
spalvoti ekranai
Be jokios abejonės, vartotojams viskas buvo geriausia, tačiau kažko vis tiek pritrūko, kad mobilusis telefonas būtų komplektuojamas – tai buvo spalvos. Įrenginiai su vienspalviais ekranais tiesiog neperteikė visko, ką galėjo suprasti mūsų akys.
Tada gamintojai pristatė ekranus su pilkomis skalėmis – šaltiniu, leidžiančiu atskirti vaizdus. Nepaisant to, niekas nebuvo patenkintas, nes viskas atrodė taip nerealu.
Kai pasirodė pirmasis XNUMX spalvų mobilusis telefonas, žmonės manė, kad tai pasaulio pabaiga, nes tai buvo neįtikėtina technologija tokiai mažai įtaisui.
Neilgai trukus įrenginiai įgavo neįtikėtinus 64.000 256 spalvų ekranus, o tada pasirodė ekranai su iki 16 XNUMX spalvų. Vaizdai jau atrodė tikri ir nebuvo kaip pastebėti spalvų trūkumo. Akivaizdu, kad evoliucija nesustojo ir šiandien mobilieji telefonai turi XNUMX milijonų spalvų – tai išteklius, būtinas didelės raiškos įrenginiuose.
Multimedijos žinutės ir internetas
Turėdami galimybę rodyti spalvingus vaizdus, mobilieji telefonai greitai įgijo garsiųjų MMS daugialypės terpės žinučių šaltinį. Iš pradžių daugialypės terpės žinutės būtų naudingos siunčiant paveikslėlius kitiems kontaktams, tačiau, tobulėjant paslaugai, MMS tapo paslauga, kuri palaiko net vaizdo įrašų siuntimą. Tai beveik kaip el. pašto siuntimas.
Tai, ko visi norėjo, pagaliau buvo pasiekiama mobiliuosiuose telefonuose: internetas. Žinoma, internetas, pasiekiamas per mobilųjį telefoną, nebuvo panašus į internetą, kurį žmonės naudoja kompiuteriuose, tačiau tai turėtų išsivystyti labai greitai. Portalai, reikalingi mobiliesiems puslapiams (vadinamiesiems WAP puslapiams) sukurti su sumažintu turiniu ir mažai detalių.
Šiandieniniai išmanieji telefonai
Nuo 2007 m. iki šiandienos aparatinė įranga labai skiriasi. Trumpai tariant, viskas pažengusi į priekį.
– Atminties daug daugiau
– Įrenginiai yra daug greitesni ir galingesni
– Vienu metu galite naudoti kelias programas
– Kameros yra HD
– Srautiniu būdu perduoti muziką ir vaizdo įrašus paprasta, kaip ir žaisti internetinius žaidimus
– Baterija laiko kelias dienas, o ne minutes ar porą valandų
Išmaniųjų telefonų rinkoje išsivystė dvi pagrindinės operacinės sistemos. Įvairūs aparatūros gamintojai pritaikė Google Android, kad galėtų konkuruoti su Apple iOS.
Šiuo metu „Android“ laimi, nes užima didžiausią pasaulio rinkos dalį – daugiau nei 42 proc.
Dėl šios pažangos dauguma žmonių savo skaitmeninius fotoaparatus ir iPod (mp3 grotuvus) galėjo pakeisti telefonais. Nors „iPhone“ telefonai yra verti dėl funkcijų rinkinio, „Android“ įrenginiai tapo labiau paplitę, nes yra pigesni.
Išmaniųjų telefonų ateitis
Ankstyvieji išmanieji telefonai, tokie kaip IBM Simonas, leido mums suprasti, kokie gali būti mobilieji įrenginiai. 2007 m. jos potencialą visiškai pakeitė „Apple“ ir jos „iPhone“. Dabar jie ir toliau tampa mūsų kasdienio gyvenimo dalimi.
Nuo skaitmeninių fotoaparatų ir muzikos grotuvų keitimo iki asmeninių asistentų, tokių kaip „Siri“ ir balso paieškos, mes nustojome naudoti savo išmaniuosius telefonus vien tam, kad bendrautume vieni su kitais.
Evoliucija negali sustoti, todėl gamintojai nesiliauja išleidę į rinką daugiau įrenginių su įmantresnėmis funkcijomis ir dar įdomesnėmis funkcijomis.
Išmaniųjų telefonų pažanga ir toliau nuolat auga. Sunku nuspėti, kas bus toliau, bet panašu, kad telefonai su sulankstomais jutikliniais ekranais greičiausiai bus grąžinti. Taip pat tikimasi, kad balso komandos toliau augs.
Jau praėjo laikai, kai keliaudami turėjome paaukoti daugybę nešiojamųjų ar stalinių kompiuterių galimybių. Tobulėjant mobiliosioms technologijoms, atsirado daugiau pasirinkimų, susijusių su darbu ir laisvalaikiu.
